Namų oro kondicionavimo sistemose kapiliarinė vamzdelė veikia kaip tikslaus valdymo vožtuvas šaldymo rate. Šios vamzdelės dažniausiai pagamintos iš vario ir turi apie pusę milimetro iki dviejų milimetrų skersmenį. Jos veikia sukuriant tinkamą pasipriešinimą, kai aukšto slėgio skysto šaldiklio srautas palieka kondensatoriaus sistemą. Kai šaldiklis prateka per mažą angą, trintis ir slėgio sumažėjimas verčia jį greitai išsiplėsti ir smarkiai atvėsti – nuo šilto, apie 45 laipsnių Celsijaus, iki beveik šalimo taško. Kas vyksta toliau – tikrai nuostabu – tokia transformacija sukuria šaltą, mažo slėgio mišinį, kuris puikiai tinka surinkti šilumą viduje, esantį garintuvų ritėse. Kapiliarinės vamzdelės tapo labai populiarios buitiniuose vienatuose dėl paprastos įdiegimo, ilgaamžiškumo be gedimų ir nebrangios kainos. Todėl daugelis gamintojų vis dar pasikliauja jomis, ypač vietose, kur reguliariai atlikti priežiūrą nėra įmanoma arba nepatogu.
Šaldymo skysčio tekėjimą kapiliarinės vamzdelės fiksuoti matmenys: ilgesnės ar siauresnės vamzdelės padidina pasipriešinimą, sumažindamos tekėjimą. Pagrindiniai našumo veiksniai apima:
Skirtingai nuo reguliuojamų išsiplėtimo vožtuvų, kapiliarinės vamzdelės siūlo fiksuotą tekėjimo greitį, todėl jos yra optimalios tik tada, kai tiksliai atitinka sistemos dizainą.
| Ypatybė | Kapiliarinė vamzdelė | Termoelektros vožtuvas (TXV) |
|---|---|---|
| Kaina | $8–$15 | $40–$100 |
| Reguliuojamumas | Pastovus srautas | Automatinis derinimas |
| Išsilavinimas | Nėra | Reikalingas kalibravimas |
| Idealus taikymas | Buities kondicionieriai | Komercinis raštingumas |
Nors kintamojo srauto vožtuvai (TXV) užtikrina geresnę prisitaikymo galimybę kintant aplinkos sąlygoms, kapiliarinės vamzdelės vis dar daugiausiai naudojamos buityje dėl jų patikimumo, paprastumo ir patvirtinto veikimo stabiliose aplinkose.
Kai aušinimo sistemos pradeda prarasti apie 15–20 % savo talpos, tai dažniausiai rodo problemą su kapiliarine vamzdeliu. Tai tampa pastebima, kai patalpose tiesiog neįmanoma tinkamai atvėsti, net jei įrenginys veikia be pertraukų. Kas nutinka – dalinės užtvaros trukdo šaldymo skysčiui cirkuliuoti sistema, dėl ko kompresorius dirba papildomai sunkiai, nors naudingos aušinimo galios mažėja. Tyrimai parodė, kad apribotas srautas gali sumažinti sistemos efektyvumą net 18 procentų, o šis efektas ypač ryškus karštomis vasaros dienomis, kai aušinimo poreikis yra didžiausias.
Net net mažos dalelės, matuojančios apie 40 mikronų, kurios yra maždaug trečdalis vieno plauko storio, gali užsikabinti viduje kapiliarinėje vamzdelėje. Dažniausiai šiuose atvejuose problemas sukelia drėgmė. Kai sistema plečiasi, ledo susidarymas vyksta būtent tame kampe, kur vamzdelė tampa labai siaura. Pagal pramonės duomenis, apie septynios iš dešimties kapiliarinės vamzdelės susijusių aptarnavimo iškvietimų priežastis yra būtent drėgmės klausimai, dažniausiai dėl to, kad ankstesni remontai tinkamai nepašalino visos drėgmės iš sistemos. Užsikimšus tokiu būdu, sistema tampa neveiksminga prisiimant šilumą tinkamai, o technikai dažnai pastebi, kad garintuvų ritė pradeda leduoti nevienodai, lopiniais, o ne tolygiai per visą paviršių.
Aukšto dažnio švilpavimas netoli vidinių vienetų gali reikšti netolydžių šaldymo skysčių srautą per pažeistą arba dalinai užsikimšusią kapiliarinę vamzdelę. Technikai stebi du pagrindinius slėgio rodmenis:
Nuoseklūs prevenciniai darbai reikšmingai pailgina buitinių kondicionierių sistemų gyvavimo laiką, apsaugant jautrius komponentus, tokius kaip kapiliarinis vamzdelis. Proaktyvi priežiūra sumažina remonto išlaidas iki 50 % lyginant su reaktyviuoju taisymu, padeda išvengti brangių kompresorių pažeidimų ir šaldymo skysčio praradimų.
Suplanuokite dvigubą kondensatoriaus ritinio ir šaldymo skysčio linijų apžiūrą naudodami gamintojo patvirtintus įrankius ir tirpiklius. Virš 0,5 mm kauptasi nešvarumai gali sutrikdyti slėgio balansą per kapiliarinio vamzdelio 0,5–2,0 mm skersmenį. Užtikrinkite, kad nutekėjimo padai būtų švarūs atliekant valymą, nes stovintis kondensatas skatina korozines daleles, kurios gali patekti į šaldymo skysčio srautą.
Prieš kiekvieną šaldymo sezoną pradedant, technikai turėtų tikrinti šaldymo skysčio lygį naudodami tinkamai kalibruotus jungiamuosius matuoklius. Tikslas yra išlaikyti perkaitimo rodmenis ne daugiau kaip 2 laipsniais virš arba žemiau gamintojo nurodytų. Kai sistemos yra nepakankamai užpildytos, per mažai alyvos cirkuliuoja sistemoje. Tai sukelia papildomą trintį ir dėl to susidėvi komponentai, tokie kaip kapiliarinė vamzdelė. Kita vertus, pernelyg daug šaldymo skysčio pripildymas taip pat sukelia problemas. Perteklinis šaldymo skystis gali sukelti skysčio smūgį, kuris sugadina kompresoriaus alyvos kokybę. Dar blogiau, tai sukelia rūgštinio dumblo kauptis, kuris linkęs kauptis būtent ten, kur vamzdelės susiaurėja. Šie teršalai gerokai sumažina įrenginio tarnavimo laiką, jei nėra pašalinti.
Užsikimšę oro filtrai gali padidinti sistemos slėgį iki 35 %, sutrikdyti kapiliarinės vamzdelio funkciją ir pašalinti tepalus iš aušinimo skysčio srauto. Švarus filtras užtikrina stabilų veikimą ir mažina teršalų kauptis:
| Priežiūros grafikas | Filtro poveikis kapiliarinės vamzdelio būklei |
|---|---|
| Mėnesinis keitimas | Sumažina dalelių patekimą 80 % |
| Ketvirtinis patikrinimas | Neleidžia slėgiui krypti |
| Išjungimo sezono sandarinimas | Pašalina gyvūnų atliekas |
Pasezoninė priežiūra užtikrina optimalų sistemos balansą. Meistrai vertina oro srauto simetriją, testuoja elektrinius komponentus ir kalibruoja termostatus. Šis visapusiškas požiūris leidžia išlaikyti kapiliarinės vamzdelio našumą saugaus efektyvumo ribose, neleidžiant eksponentinio ledo užsikimšimo rizikai augti, kai efektyvumas krinta daugiau nei 15%.
Kai tikrinama dėl srauto problemų, meistrai paprastai ima savo slėgio matuoklius ir stebi, kas vyksta su slėgiu, kai jis juda per kapiliarinę vamzdelę. Daugelyje gerų sistemų skirtumas tarp slėgio įleidimo ir išleidimo vietų yra apie 60–80 psi. Jei rodomi skaičiai yra už šio diapazono ribų, greičiausiai kažkur yra kažkoks užsikimšimas. Tačiau, kad gautume patikimus rodmenis, svarbu atlikti matavimus tada, kai sistema veikia, o ne tiesiog stovi neaktyvi. Palyginkite šiuos aktyvius rodmenis su gamintojo nurodytais parametrais, kokie jie turėtų būti normaliomis veikimo sąlygoms. Tai leidžia aiškiau suprasti, ar susiduriama su nedideliais apribojimais, ar su kažkuo rimtesniu, kas visiškai blokuoja srautą.
Kai matome, kad aplink kapiliarinės vamzdelio angą susidaro ledo, tai dažniausiai reiškia, kad srautą blokuoja kažkas. Taip gali nutikti dėl sistemos užsikimšimų arba tiesiog dėl netinkamo šaldymo skysčio lygio. Esminė problema yra ta, kad kai srautas apsiriboja, tam tikrose vietose pernelyg sumažėja slėgis. Dėl to šios vietos tampa labai šaltos, net šaltesnės nei užšalimo temperatūra, todėl tiesiogiai ten susidaro ledo. Jei ledo susidarymas kartojasi, ypač po sistemos atšildymo ciklo, didelė tikimybė, kad į sistemą pateka drėgmės. Drėgmė linkusi kauptis ir užšalti būtent ten, kur vamzdelis yra siauriausias ir susiaurėjimas didžiausias.
2023 metų 120 buitinių kondicionierių tyrimas parodė, kad 68 % kapiliarinės vamzdelių gedimų atvejų buvo dėl drėgmės patekimo. Sistemoje esanti vanduo suformuoja ledų kristalus, kurie prilimpa prie vidinių sienelių ir per 6–12 mėnesių laikotarpio sumažina efektyvų skersmenį 40–60 %. Pažeistos sistemos parodė:
| Simptomai | Vidutinis našumo sumažėjimas |
|---|---|
| Šaldymo galia | 34% mažiau |
| Energetinė efektyvumas | 28 % mažėjimas |
| Kompresoriaus veikimo laikas | 42 % padidėjimas |
Tinkamas vakuuminis išsiurbimas per aptarnavimą pašalina daugiau nei 99,7 % drėgmės, žymiai sumažinant gedimo riziką.
Pirma reikalas, pirmiau visko, išjunkite elektros tiekimą visiškai, kol kas nors nieko neliečia. Tada saugiai pašalinkite šaldymo priemonę per JAV aplinkos apsaugos agentūros (EPA) sertifikuotą atgavimo sistemą. Kai ateis laikas nupjauti pažeistą sekciją, naudokite tikslumo peilius atsargiai, kad vėliau nesusidarytų įvairių metalo drožlių, kurios pateks į sistemą. Įdiegiant pakeistą kapiliarinę vamzdelę taip pat reikia skirti tam tikrą dėmesį. Dauguma technikų pamiršta apie azoto plovimą, kai jie būna pritemdami, tačiau praleidus šį žingsnį atsiranda oksidacijos problemų ateityje, o tai iš tikrųjų yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vamzdelės anksčiau laiko sugenda. Siekiant tinkamai užsandarinti jungtis, niekas negali pranokti senojo fosforinio vario lydinio. Jis sukuria tokias tankias sandarumo vietas, kurios tiesiog neleis šaldymo priemonei pabėgti. Ir pripažinkime, statistika rodo, kad maždaug 4 iš 10 ankstyvų gedimų atsiranda todėl, kad kažkas sugadino kažkaip per montavimą.
Taisant kapiliarines vamzdelius:
Cheminis išplovimas gali pašalinti nedidelius užsikimšimus, tokius kaip tepalo kaupimasis senesnėse sistemose (paveikdamas apie 58 % vienetų, senesnių nei 10 metų), ir gali būti laikomas laikinu sprendimu. Tačiau visiškas pakeitimas būtinas, kai:
Meistrai nurodo 84 % sėkmės rodiklį pakeičiant vamzdelius lyginant su 52 % išplovimo atveju esant sunkiems užsikimšimams. Nors pakeitimas kainuoja apie 40 % daugiau, jis užtikrina geresnį ilgalaikį patikimumą.
Kapiliarinis vamzdelis veikia kaip tikslaus valdymo vožtuvas namų kondicionavimo sistemose, reguliuodamas aušinimo skysčio srautą sukuriant pasipriešinimą, kai jis juda per sistemą.
Kapiliarinio vamzdelio gedimo požymiai apima neefektyvų aušinimą, aušinimo skysčio užsikimšimus, netikėtus garsus ir slėgio disbalansą.
Taip, užsikimšimai gali sumažinti sistemos efektyvumą iki 18 %, ypač aukštos apkrovos metu, tokiais laikais kaip vasara.
Reguliarios valymo ir apžiūros, tinkamas aušinimo skysčio užpildas, nuolatinė oro filtro priežiūra ir sezoninė aptarnavimas padeda išlaikyti kapiliarinio vamzdelio būklę.
Jei korozija sumažina sienelės storį arba jei lenkimo vietose ar sujungimuose yra įtempimo įtrūkimų, rekomenduojamas visiškas pakeitimas, kad būtų užtikrinta geresnė ilgalaikė patikimumas.
Karštos naujienos
EN
